Pedos Ant Dregno Akmens

gydanti muzika milijonai žvaigždžių

svaiginančios giesmės aš daug jų turiu

nemigo naktys jos trunka ilgai

neramūs šešėliai tai mano draugai

pėdos ant drėgno akmens

jos greitai nuo žemės atsiskirs

aš laukiu rudens

aš noriu pamatyt kaip lapai mirs

kas šaukia mane

tada kai vienatvės reikia man

aš noriu vandens

nes jis kaip ir laikas teka

pokalbiai mūsų netekę vilčių

tai tik dalelytė beribių minčių

melodijų aidas giliai viduje

jas norint išgirsti reik plėšyt save

bėgantys metai nutolina mus

nuo pirmojo žingsnio kurio jau nebus

ir tas kelias per mišką ir kas jo gale

kas vakar žinojo jog šiandien aš čia