Vejas

šalta čia kaip ir jų akyse

ir tamsu čia tarp mūsų visų

aš atsimenu saulės dienas

giedrą dangų ir meilės rankas

man koktu nuo bereikšmių veidų

man koktu nuo beprasmių kalbų

mes gyvenam lyg žaidžiam lyg ne

norim skristi bet liekam dugne

aš atsimenu didelį vėją

aš matau ta beprotišką aukštį

aš atsimenu atvirą erdvę

aš matau kaip mes skridom su paukščiais

pasakyk ar tu džiaugsmą jauti

kai gatve nežinia kur eini

kai rūkai ir be skaičiaus geri

ką tai keičia tu vėl tik žaidi

tu mane ekrane pamatai

tu žinai negirdžiu ką sakai

jeigu nori prakalbint mane

pabandyk susitikti sapne